Užsikrėtimas kirmėlėmis – žmogaus organizmo užsikrėtimas parazitinėmis kirmėlėmis – kirmėlėmis (helmintais). Helminto invazijos simptomus lemia užsikrėtimo būdas, gautų parazitų skaičius, jų prisitaikymo žmogaus organizme laipsnis ir kitos savybės.
Pirmieji ligos požymiai suaugusiems gali pasireikšti ir praėjus 2-3 dienoms po užsikrėtimo, ir po pusantrų metų, tačiau dažniausiai inkubacinis periodas būna 2-3 savaitės.
Žmogaus organizme helmintai nėra linkę daugintis (išskyrus kirminus ir kai kuriuos kitus kirminus)
Užsikrėtimo būdai:
- kontaktinis namų ūkis;
- maisto produktai;
- perduodamas;
- perkutaninis.
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba nešiotojas.
Helmintų klasifikacija
Suaugusiesiems buvo užregistruotas daugiau nei dviejų šimtų helmintų veislių parazitavimas, kuris pagal savo struktūrines savybes daugiausia priklauso dviejų tipų kirminams:
- Apvaliosios kirmėlės yra nematodai, sukeliantys tokias ligas kaip askaridozė, enterobiozė, trichuriozė, trichineliozės, drakunkuliozė, filariozė, toksokarozė.
- Plokšti kirminai skirstomi į:
- kaspinuočių klasė, sukelianti teniarinhozą, teniazę, cisticerkozę, difilobotriazę, himenolepiazę, echinokokozę;
- šitosomozę, opisthorchiazę, klonorchiazę, fascioliazę, dikroceliazę sukeliančių spuogų klasė.
Atsižvelgiant į gyvavimo ciklo ypatybes ir perdavimo veiksnius, išskiriami trys pagrindiniai helmintų tipai: geohelmintai, biohelmintai, kontaktiniai helmintai.
Parazitų įtaka žmogaus organizmui
Didžioji dauguma kirmėlių gyvena suaugusių žmonių žarnyne, tačiau kai kurios parazitinių kirmėlių rūšys lervos stadijoje subręsta kitų organų (kepenų, smegenų, širdies, plaučių, akių ir kt. ) audiniuose. Vykstant helmintų gyvybinei veiklai, susidaro toksinės medžiagos, kurios prasiskverbia į kraują ir pernešamos į skirtingus organus. Be to, žmogaus žarnyne esantys helmintai pasisavina gyvybei reikalingas medžiagas (aminorūgštis, riebalų rūgštis, gliukozę, fermentus ir kt. ), o tai sukelia organizmo fiziologinių sistemų veikimo sutrikimus.
Nėštumo metu helmintų invazijos yra dvigubai pavojingos: žalingas poveikis atsispindi ne tik motinos būklei, bet ir embriono brendimui.
Užsikrėtimas kirmėlėmis gali apsunkinti nėštumo eigą. Dėl infekcijos moters kūne sumažėja maistinių medžiagų įsisavinimas, o tai labai nepageidautina nėštumo metu.
Be to, helmintai nėštumo metu gali sukelti sunkią toksikozę. Pinworms gali prasiskverbti į moters lytinius organus. Tai sukelia stiprų niežėjimą ir dėl to nuolatinį diskomfortą bei miego sutrikimus.
Yra helmintų, kurie gali pažeisti žarnyno sienelę. Dėl to galimas nedidelis, bet ilgalaikis kraujo netekimas. Tai kupina geležies stokos anemijos formavimosi nėščiai moteriai.
Helmintai gali prasiskverbti pro placentos barjerą ir parazituoti ant vaisiaus kamieno ir kūno. Be to, jie gali patekti į smegenis ir padidinti galvos dydį, o tai apsunkina gimdymo eigą.
Jų buvimas plaučiuose taip pat pavojingas - vėliau vaikui išsivystys lėtinis uždegimas.
Klinika
Atskirkite ūminę helminto invazijos stadiją, kuriai būdinga ryškesnė klinika, ir lėtinę, kuri gali trukti keletą metų ir pasireikšti kaip išnykę simptomai.
Dažniausi helminto invazijos simptomai:
- Virškinimo sistemos sutrikimų atsiradimas, būtent:
- vidurių užkietėjimas (dėl žarnyno spindžio užsikimšimo, tulžies latakų su kirmėlėmis);
- laisvos išmatos (dėl helmintų gaminamų medžiagų įtakos);
- per didelis dujų susidarymas (dėl virškinimo sutrikimų).
- Sąnarių ir raumenų skausmas – atsiranda parazitams prasiskverbus į sąnarių skystį ir raumenis.
- Odos simptomai (bėrimas, egzema, niežulys, spuogai), atsirandantys dėl helmintų gaminamų toksinių medžiagų poveikio.
- Nervų sistemos sutrikimai, išreikšti:
- nerimas;
- dirglumas;
- ilgesys;
- miego sutrikimas ir kt.
- Svorio kritimas, susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais.
- Katariniai kvėpavimo takų simptomai (sloga, kosulys), atsirandantys dėl helmintų įsiskverbimo į juos.
Netiesioginiai helminto invazijos požymiai:
- padidėję limfmazgiai;
- padidėjusi kūno temperatūra;
- nuovargis, astenija;
- pykinimas (gali būti nėštumo metu, kaip toksikozės pasireiškimas);
- galvos skausmai;
- anemija (dėl kraujo netekimo);
- niežulys tarpvietėje.
Diagnostika
Paprastai, norint nustatyti helminto invaziją suaugusiems, atliekama išmatų analizė arba grandymas iš raukšlių aplink išangę. Kirmėlių kiaušinėliai tiriami mikroskopu ir nustatoma jų išvaizda.
Tačiau ši analizė ne visada padeda nustatyti helmintus. Labiausiai specifiškas helminto invazija yra kraujo tyrimas, siekiant nustatyti antikūnus prieš įvairių tipų kirminus. Atliekant bendrą kraujo tyrimą, organizmui užsikrėtus helmintais, nustatomas padidėjęs eozinofilų ir leukocitų kiekis.
Norint nustatyti kirminus nėštumo metu, gali neužtekti vien išanalizuoti išmatas. Siekiant patikimesnės diagnozės, būtina atlikti ultragarsinį nuskaitymą, kraujo tyrimą ir amniono skysčio analizę.
Terapija
Nustačius helminto invazijos požymius ir diagnozę patvirtinus kraujo bei išmatų tyrimais, gydymas atliekamas atsižvelgiant į parazito rūšį. Tam gydytojas skiria specifinius antihelmintinius vaistus. Dažniau šie vaistai nepatenka į kraują ir veikia tik žarnyne. Dėl šios priežasties toksinio poveikio organizmui tikimybė yra minimali.
Kai kuriose situacijose pakanka vienkartinio vaisto vartojimo norint atsikratyti kirminų, kitose reikia ilgesnio gydymo, kurį nustato specialistas pagal individualią schemą.
Tai būtina sąlyga, kad liga nepraeitų lėtine. Pagrindinė pakartotinio gydymo kurso užduotis – sunaikinti parazitus, kurie į žmogaus organizmą pateko kiaušinėlių pavidalu ir dar nėra baigę savo vystymosi gyvavimo ciklo. Po kurio laiko jie taps suaugusiais ir bus sunaikinami veikiami vaistų.
Paprastai, norint pasiekti gerą rezultatą, visa šeima turi būti gydoma kontroliuojant kraujo ir išmatų tyrimus.
Patogenetinė terapija apima antialerginius vaistus, vaistus, normalizuojančius žarnyno florą.
Kartu gydomos ir gretutinės ligos, dažnai išsivystančios kaip helmintozės komplikacija (anemija, hipovitaminozė, nepakankama mityba).
Nėštumo metu, be antihelmintinio vaisto poveikio, atsižvelgiama ir į galimą jo poveikį vaisiui.
Paprastai pirmąjį nėštumo trimestrą, kai pagrindiniai embriono organai ir sistemos yra formavimosi stadijoje, tokio gydymo geriau vengti. Šiuo laikotarpiu bet kokie vaistai gali padaryti daug daugiau žalos vaisiui nei tikėtina kirminų poveikio rizika.
Šiame etape galite pabandyti atsikratyti parazitų naudodamiesi nemedikamentinėmis priemonėmis.
Yra žinoma daug receptų, kurie gali papildyti pagrindinį gydymą, o kartais visiškai pakeisti vaistų terapiją. Labiausiai patikrintos priemonės nuo helmintų yra:
- Moliūgų sėklos;
- svogūnas;
- česnakai;
- granatų sultys;
- bitkrėslės ir pelyno užpilai.
Antruoju ir trečiuoju trimestrais sumažėja neigiamo vaistų poveikio vaisiui ir jo vystymuisi tikimybė.
Pasibaigus gydymo kursui, būtina pakartotinai išanalizuoti, ar nėra kirminų - grandymas. Tai daroma siekiant įsitikinti, kad paskirtas gydymas yra teisingas ir visos kirmėlės yra sunaikintos.
Reikia atsiminti, kad gydymas turi būti atliekamas prižiūrint specialistui. Pakartotinė analizė atliekama ne anksčiau kaip po 2 savaičių po gydymo kurso pabaigos. Gydymo kursą galima laikyti baigtu 3 neigiamais testais su 2 savaičių intervalu.
Prevencija
Helmintozės prevencijos priemonės:
- asmeninės higienos priemonių laikymasis (rankų plovimas prieš valgį, individualus
- asmeninės higienos priemonės, individualūs apatiniai ir patalynė);
- prieš valgant privalomas daržovių, vaisių, žalumynų plovimas vandeniu;
- pilnas mėsos, žuvies terminis apdorojimas;
- kova su kraujasiurbiais vabzdžiais;
- reguliarus drėgnas patalpų valymas;
- visapusiška naminių gyvūnėlių priežiūra;
- reguliarus apatinių ir patalynės keitimas, privalomas jų lyginimas;
- neleisti plaukioti vandens telkiniuose su didele užsikrėtimo helmintais tikimybe.
Planuojant nėštumą, reikėtų išsitirti dėl helmintų. Jei jų yra, prieš nėštumą būtina atlikti gydymo kursą, kad nebūtų pakenkta vaiko kūnui.
Savalaikis ir visapusiškas ūminės helmintiozės formos gydymas yra lėtinės ligos eigos prevencija.